Alytaus miesto savivaldybės dokumentų paieška
Pagrindas Atsisiųskite aktą byloje
Priedas, Nr. T-151 2020-05-07
Padalinys: ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcija:
Į pabaigą
Komentarai 
DĖL ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2020 M. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLANO PATVIRTINIMO

                                                                                        PATVIRTINTA

Alytaus miesto savivaldybės tarybos

2020 m. gegužės 7 d.

                                                                                        sprendimu Nr. T-151

 

ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2020 M. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLANAS

 

I SKYRIUS

ĮVADAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROJI INFORMACIJA

 

Alytaus miesto savivaldybės 2020 m. socialinių paslaugų planas (toliau – planas) parengtas vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-11-15 nutarimu Nr. 1132 patvirtinta Socialinių paslaugų planavimo metodika, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-04-12 įsakymu Nr. A1-104 „Dėl Socialinių paslaugų plano formos ir socialinių paslaugų efektyvumo vertinimo kriterijų patvirtinimo“.

Plano tikslai atitinka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagrindinį tikslą – siekti efektyvios socialinės apsaugos ir užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją ir Alytaus miesto savivaldybės (toliau – savivaldybė) socialinių paslaugų plėtros strategines kryptis, tikslus, veiklos priemones, kurių įgyvendinimas padės pasiekti socialinių paslaugų teikimo tikslą – grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi, išsaugoti garbę ir orumą, integruotis į visuomenę. Planas orientuotas į žmonių gerovės didinimą, šeimos stiprinimą, skurdo ir socialinės atskirties mažinimą.

Planas parengtas atsižvelgiant į Alytaus miesto plėtros iki 2020 m. strateginio plano prioritetines sritis, tikslus ir uždavinius, Alytaus miesto savivaldybės 2019–2021 m. strateginį veiklos planą, socialinės ir ekonominės plėtros programas.

Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialines paslaugas savivaldybėje planuoja ir organizuoja Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – Socialinės paramos skyrius). Socialinių paslaugų teikėjai – Alytaus miesto savivaldybės ir kitų savivaldybių socialinių paslaugų įstaigos ir visuomeninės organizacijos.

                      Rengiant planą naudoti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Socialinio žemėlapio, Alytaus užimtumo tarnybos, miesto savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių, Alytaus miesto įstaigų, teikiančių socialines paslaugas, nevyriausybinių organizacijų pateikti duomenys.

                      Plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

 SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO IR PLĖTROS TIKSLAI

 

Planas parengtas atsižvelgiant į Alytaus miesto plėtros iki 2020 m. strateginio plano I prioriteto – viešųjų paslaugų kokybės ir prieinamumo užtikrinimo, ugdant sumanią, veiklią ir solidarią miesto bendruomenę, 1.3 tikslo – užtikrinti teikiamos socialinės paramos kokybę ir prieinamumą 13.1 uždavinį – plėsti kokybiškas ir visiems prieinamas socialines paslaugas, Alytaus miesto savivaldybės 2019–2021 m. strateginį veiklos planą, socialinės ir ekonominės plėtros programas.

Alytaus miesto savivaldybės 2019–2021 m. strateginio veiklos plano 23 socialinės apsaugos programos tikslai – sukurti saugesnę socialinę aplinką, užtikrinti socialinę apsaugą mokant socialines išmokas ir kompensacijas.

Numatomi socialinių paslaugų teikimo ir plėtros tikslai:

1. Vykdant valstybės ir savivaldybės socialinę politiką, organizuoti socialinių paslaugų teikimą atsižvelgiant į gyventojų poreikį.

2. Gerinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę ir skatinti socialiai pažeidžiamų asmenų integraciją į visuomenę.

3. Bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir įstaigomis, organizuojant socialines paslaugas Alytaus miesto gyventojams.

4. Plėtoti nestacionarias paslaugas kaip alternatyvą stacionarių socialinių paslaugų įstaigų paslaugoms siekiant patenkinti Alytaus miesto gyventojų poreikius.

Numatomas šios programos įgyvendinimo rezultatas – sukurta saugesnė socialinė aplinka užtikrinant socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių (neįgaliųjų, mažas pajamas turinčių asmenų – bedarbių, gausių šeimų, nepilnų šeimų, našlaičių ir kt.) socialinę integraciją. Įgyvendintos jų teisės gauti tinkamą materialinę paramą ir reikalingas socialines paslaugas.

Socialinės paslaugos Alytaus mieste bus teikiamos atsižvelgiant į būtiniausius asmens poreikius, kad asmuo būtų skatinamas aktyviai ieškoti būdų sau ir artimiesiems padėti išspręsti susidariusią probleminę situaciją. Siekiant mažinti stacionarių socialinių paslaugų teikimą įstaigose, stacionarios paslaugos keičiamos į efektyvesnes, pigesnes paslaugas namuose ir dienos užimtumo centruose. Socialinėje atskirtyje esantys asmenys informuojami ne tik apie teikiamas socialines paslaugas, bet ir apie resocializacijos būdus, siekiama intensyvesnio įvairių institucijų (sveikatos priežiūros, švietimo, mokymo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir kt.) bendradarbiavimo.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLANO RENGĖJAI

 

Socialinių paslaugų planą rengė:

Roberta Samuolytė-Kisielienė, Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja, pavaduojanti skyriaus vedėją;

Sonata Asadauskienė, Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja

Remigija Akuockaitė, Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė;

Ineta Slavinskienė, Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė;

Eglė Teresevičienė, VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktorė;

Artūras Galakvoščius, Alytaus nakvynės namų direktorius;

Romutis Žebuolis, Alytaus vaikų globos namų direktorius;

Loreta Trainavičienė, VšĮ Alytaus miesto bendruomenės centro direktorė;

Teresė Draugelienė, VšĮ Alytaus poliklinikos vyriausioji slaugytoja.

Rengiant Socialinių paslaugų planą pasiūlymus teikė nevyriausybinių organizacijų atstovai.

 

II SKYRIUS

BŪKLĖS ANALIZĖ

 

PIRMASIS SKIRSNIS

 SAVIVALDYBĖS SOCIALINĖS, EKONOMINĖS IR DEMOGRAFINĖS SITUACIJOS ĮVERTINIMAS

 

Lietuvoje sparčiai mažėja gyventojų skaičius: pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp sparčiausiai ne tik Europoje, bet ir pasaulyje demografiškai nykstančių šalių. Tai lemia didėjantis emigracijos mastas ir žemas, neužtikrinantis kartų kaitos, gimstamumo lygis.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pradžioje Alytaus miesto savivaldybėje gyveno 51,54 tūkst. gyventojų, tai sudarė 1,84 % visų Lietuvos gyventojų, iš jų 7,18 tūkst. vaikų nuo 0 iki 15 m., 31,92 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų ir 12,45 tūkst. pensinio amžiaus gyventojų.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami pagrindiniai 2016–2019 m. savivaldybės gyventojų sudėties ir skaičiaus rodikliai.

 

Statistiniai rodikliai

2016-01-01

2017-01-01

2018-01-01

2019-01-01

Pokytis +, - lyginant su praėjusiais metais

Gyventojų skaičius

54 431

52 792

51 534

50 422

-1 112

Darbingo amžiaus gyventojų skaičius

34 356

32 983

31 913

31113

-800

Pensinio amžiaus gyventojų skaičius

12 368

12 444

12 446

10 873

-75

Demografinės senatvės koeficientas

143

153

159

168

+9

Šaltinis – www.stat.gov.lt.

 

Gyventojų socialinių paslaugų poreikius sąlygojantys veiksniai

 

Socialinių paslaugų reikalingumą Alytaus miesto savivaldybėje sąlygoja gyventojų sveikatos būklė, nedarbas, demografinė padėtis, socialinių įgūdžių stoka, migracija, alkoholio ir kitų medžiagų vartojimas.

Sveikatos būklė. Asmenims su negalia teikiamos pagalbos į namus, socialinės globos, transporto, aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis, būsto pritaikymo neįgaliųjų poreikiams, asmeninio asistento ir kitos paslaugos.

Senyvo amžiaus asmenys – didžiausia socialinių paslaugų gavėjų grupė Alytaus mieste. Dažniausiai jiems nustatomas transporto paslaugų, pagalbos į namus, socialinės globos, poreikis. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pradžioje Alytaus miesto savivaldybėje gyveno 12,37 tūkst. pensinio amžiaus gyventojų ir tai sudarė 24,53 % visų savivaldybės gyventojų.

Migracija. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. iš Alytaus miesto emigravo 2 219, 2016 m. – 2 440, 2017 m. – 2 156 Alytaus miesto gyventojai. Išvykus artimiesiems dažnai socialinių paslaugų prireikia vieniems likusiems jų artimiesiems – senyvo amžiaus tėvams, seneliams, neįgaliems giminaičiams.                    

Didėjantis alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų medžiagų vartojimas bei psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta, socialinių įgūdžių stoka lemia šeimų priskyrimą socialinės rizikos grupei. Šioms šeimoms ir jų vaikams reikalingos socialinės paslaugos siekiant sumažinti neigiamas socialinių problemų pasekmes. 2016 m. Alytaus miesto savivaldybėje buvo 170 socialinės rizikos šeimų, jose augo 346 vaikai. 2017 m. socialinės rizikos apskaitoje buvo 192 socialinės rizikos šeimos, jose augo 394 vaikai. Iki 2018-06-30 Alytaus miesto savivaldybėje buvo 187 socialinės rizikos šeimos, jose augo 367 vaikai.

Nuo 2018-07-01 įsigaliojus naujajai Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcijai, vadovaudamasis Atvejo vadybos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 ,,Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 5 d. įsakymu ,,Dėl įgaliojimų vykdyti atvejo vadybos funkcijas ir koordinuoti atvejo vadybos procesus“, VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centras įgijo įgaliojimą vykdyti atvejo vadybos funkciją ir teikti socialines bei prevencines bendruomenines paslaugas sunkumus patiriančioms šeimoms, kurioms reikia pagalbos ir minėtų paslaugų. Atvejo vadybos proceso metu atvejo vadybininkas nustato pagalbos poreikį šeimos nariams, o atvejo vadybos posėdžio metu specialistų komanda sprendžia paslaugų šeimai tikslingumą. Per 2019 metų 10 mėnesių socialinės paslaugos suteiktos 169 šeimoms (buvusios socialinės rizikos šeimos, auginančios vaikus), prevencinės bendruomeninės paslaugos – 59 šeimoms (buvusios stebimos šeimos).

2016 m. laikina globa (rūpyba) buvo nustatyta 37 vaikams, 2017 m. – 63 vaikams, 2018 m. laikinoji globa buvo nustatyta 43 vaikams. Per 2019 metų 10 mėnesių laikinoji globa nustatyta 54 vaikams. Vaikai globos įstaigose, pas laikinuosius globėjus ar artimuosius apgyvendinami tik kraštutiniu atveju, kai jiems namuose gyventi nesaugu (yra girtaujama, tėvai nesugeba tinkamai rūpintis vaiku, šeimai trūksta maisto ir pinigų būtiniausioms reikmėms, prieš vaikus naudojama psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta). Šeimoms teikiamos socialinės ir prevencinės bendruomeninės paslaugos, didelį dėmesį skiriant glaudžiam bendradarbiavimui su Socialinės paramos skyriaus ir vaiko teisių apsaugos specialistais, švietimo įstaigų darbuotojais, teisėsaugos ir policijos pareigūnais, sveikatos priežiūros specialistais, nevyriausybinių organizacijų darbuotojais ir kitais.

 

                  Vaikai, kuriems paskirta laikinoji globa (rūpyba)

      

2016 m. dirbo 71 socialinės rizikos šeimose gyvenantis darbingo amžiaus asmuo, 2017 m. dirbančių asmenų skaičius padidėjo iki 101 asmens. 2018 m. dirbančių asmenų, kurie gauna socialines paslaugas, buvo 107, 2019 m. per 10 mėn. dirbo 95 asmenys, kuriems yra teikiamos socialinės paslaugos. 2019 m. socialines paslaugas gaunančių šeimų skaičius, kurios gauna socialinę pašalpą, lyginant su 2018 m., išliko nepakitęs. Socialiniai darbuotojai, teikiantys socialinės priežiūros paslaugas problemas patiriančioms šeimoms, nuolat vertina jų gyvenimo ir buities sąlygas. Siekiant užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą šeimoje, šioms šeimoms socialinės išmokos pervedamos į socialinę kortelę.

 

Rodikliai

2016 m.

2017 m.

 

2018 m.

2019

m. 01–10 mėn.

Pokytis +/- lyginant

su praėjusiais metais

Socialinės rizikos šeimų skaičius (skliaustuose nurodytas stebimų šeimų skaičius)

170

192(41)

176 (45)

169

59

-7

+14

Vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, skaičius (skliaustuose nurodytas stebimų šeimų vaikų skaičius)

347

394(59)

349

(65)

346

83

-3

+18

Šeimų, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, skaičius

63

66

65

59

-6

Dirbančių asmenų skaičius

71

101

107

95

-12

Tėvai, registruoti užimtumo tarnyboje

101

85

79

71

-8

Šeimų, gaunančių socialinę pašalpą, skaičius

71

75

64

56

-8

Šeimų, gaunančių maitinimą vaikams, mokinio reikmenis, skaičius

58

64

64

56

-8

Suteiktų socialinių paslaugų skaičius

7 014

7 351

5482

4723

-759

Šeimoms ir jų vaikams vestų paskaitų, seminarų skaičius

323

324

324

317

-7